Irakas 2026: milicijos, nafta ir krizė, kuri pasiekia Lietuvą

Valstybė, kuri taip ir netapo valstybe: 20 metų krizė

Irako moderniosios tragedijos pradžia tiksliai žinoma iki minutės: 2003 m. kovo 20 d. 5:34 ryto pirmosios JAV raketos smogė Bagdadui. Operacija „Iraqi Freedom“ žadėjo demokratiją ir stabilumą. Vietoje to ji sukūrė vakuumą, į kurį viena po kitos ėmė plūsti smurto bangos, korupcija ir regioninių valstybių ambicijos. Per dvidešimt trejus metus Irakas patyrė tris skirtingas karo formas — koalicijos karą, pilietinę suirutę ir ISIS teritorinio subjekto kūrimąsi — ir nė vienos iš jų iki galo neužbaigė.

Šiandien, 2026 m. kovą, Irakas vėl atsidūrė pačiame regiono krizės epicentre. Irano valdžia suiro po vasario 28 d. smūgių, Hormūzo sąsiauris uždarytas, o Irako šiitų milicijos — valstybė valstybėje, turinti savo armiją, biudžetą ir užsienio politiką — pradėjo savarankišką karą. Jei Iranas buvo ugnikalnio krateris, tai Irakas yra lava, kuri teka žemyn ir pasiekia viską, kas atsiduria jos kelyje.

Nuo invazijos iki kalifato griūties

Piko metu JAV Irake laikė 170 000 karių ir 135 000 privačių karinių rangovų. Karas kainavo daugiau nei 1,79 trln. JAV dolerių, žuvo per 4 700 koalicijos karių ir šimtai tūkstančių irakiečių. Formalus JAV karių išvedimas buvo baigtas 2011 m. gruodį.

Tačiau 2014 m. birželį iš „al-Qaeda“ pelenų iškilęs ISIS per kelias savaites užgrobė 40 % Irako teritorijos, įskaitant Mosulą — antrąjį pagal dydį šalies miestą. Tai buvo viena greičiausių karinių ekspansijų nuo Antrojo pasaulinio karo. Kalifatas buvo paskelbtas 2014 m. birželio 29 d.

Kruviniausia kova vyko dėl Mosulo atsiėmimo 2016–2017 m. — tai buvo didžiausias miesto mūšis nuo Antrojo pasaulinio karo. Irako premjeras Haidaras al-Abadi pergalę paskelbė 2017 m. gruodžio 9 d. Paskutinis ISIS teritorinis bastionas Baghūze (Sirijoje) krito 2019 m. kovo 23 d. Lyderis Abu Bakras al-Baghdadi nukautas specialiųjų pajėgų operacijoje 2019 m. spalio 26 d.

238 000 kovotojų — milicija, kuri nepaklūsta niekam

Liaudies mobilizacijos pajėgos (PMF / Hashd al-Shaabi) atsirado iš vieno religinio kvietimo: 2014 m. birželį didysis ajatola Ali al-Sistani paragino visus irakiečius kovoti su ISIS. Tūkstančiai atsiliepė. Valstybė juos oficialiai pripažino 2016 m. lapkritį. Tačiau pavaldumas valstybei liko formalus — realybėje daugelis grupuočių yra Irano IRGC tęsinys.

PMF šiandien yra viena didžiausių karinių jėgų Artimuosiuose Rytuose: apie 238 000 kovotojų pagal oficialius sąrašus, 3,6 mlrd. USD biudžetas 2025 m., 60–70 grupuočių, iš kurių pagrindinės yra Kata'ib Hezbollah, Asa'ib Ahl al-Haq ir Badr organizacija.

Al-Sudani laimėjo rinkimus, bet gali prarasti postą

Mohammedas Shia' al-Sudani tapo premjeru 2022 m. spalio 27 d., praėjus 11 mėnesių politinės krizės po 2021 m. rinkimų. 2025 m. lapkričio 11 d. rinkimai patvirtino jo lyderystę — al-Sudani koalicija gavo 46 vietas ir tapo didžiausiu vienu bloku, tačiau tam, kad suformuotų vyriausybę, vis tiek reikia plataus koalicinio susitarimo.

Kritinis momentas atėjo 2026 m. sausio 24 d.: koordinavimo blokas paskyrė buvusį premjerą Nouri al-Maliki kandidatu į premjerus. Vienas vyresniųjų Irako politikų leidiniui Financial Times sakė: „Maliki verčiau mirtų, nei leistų al-Sudani grįžti į premjero postą.“

Vamzdynas, kuris tai veikia, tai sustoja

Kurdistano naftos eksportas per Kirkuko–Ceyhan vamzdyną — tai nuolatinės įtampos epicentras tarp Bagdado ir Erbilio. Vamzdynas buvo sustabdytas 2,5 metų laikotarpiui (nuo 2023 m. kovo), kai po tarptautinio arbitražo sprendimo Ankara, Bagdadas ir Erbilis įstrigo ilgose derybose. Nuostoliai per šį laikotarpį siekė 28–35 mlrd. USD.

Vamzdynas buvo atnaujintas 2025 m. rugsėjo 27 d., pradiniu 38 000 bbl/d srautu, vėliau padidintu iki 180 000–190 000 bbl/d. Tačiau 2026 m. kovo pradžioje, kai krizė paaštrėjo, Ceyhan eksportas vėl sustabdytas.

Kirkuko naftos laukus kontroliuoja Bagdadas per valstybinę „North Oil Company“ nuo 2017 m., kai po nesėkmingo nepriklausomybės referendumo Irako armija ir PMF juos perėmė iš kurdų. Dabartinė gavyba: 250 000–328 000 bbl/d. 2025 m. spalį aktyvuota BP 25 mlrd. USD sutartis — tikslas padidinti gavybą iki 750 000 bbl/d.

ISIS niekur nedingo

Nors ISIS nebekontroliuoja teritorijų, grupuotė išlaiko aktyvias miegančias ląsteles Diyalos, Kirkuko, Anbaro ir Ninevijos provincijose. JAV gynybos departamento ataskaita konstatuoja, kad ISIS atakų skaičius yra „istoriškai žemo lygio“, tačiau grupuotė „išlaiko motyvaciją atgauti jėgas“.

Reikšmingas iššūkis: 2026 m. sausį Irakas perėmė apie 7 000 ISIS kalinių iš griūvančių kalėjimų šiaurės rytų Sirijoje. „SpecialEurasia“ 2026 m. vasarį perspėjo: „Šie mūšiuose užgrūdinti asmenys gali bandyti atkurti sukilėlių operacijas iš Irako teisingumo ir bausmių sistemos vidaus.“

Turkijos 136 bazės ir istorinis PKK išformavimas

Turkija šiaurės Irake vykdo karines operacijas nuo 1980-ųjų, tačiau jų mastas per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo. Nuo 2018 m. Turkija savo bazių skaičių Irake padidino nuo 15 iki mažiausiai 136, nutiesė apie 660 km karinių kelių ir kontroliuoja daugiau nei 2 000 kv. km Irako teritorijos. Irake nuolat dislokuota 5 000–10 000 turkų karių.

Tačiau 2025-ieji atnešė istorinį lūžį PKK konflikte: įkalintas PKK lyderis Abdullahas Ocalanas 2025 m. vasario 27 d. paskelbė „Kvietimą taikai ir demokratinei visuomenei“, paragindamas PKK nusiginkluoti. Kovo 1 d. PKK paskelbė paliaubas. Gegužę — oficialiai atsisakė ginkluotos kovos, užbaigdama daugiau nei 40 metų konfliktą (nuo 1984 m. žuvo daugiau nei 40 000 žmonių).

Chatham House 2025 m. kovą perspėjo: „Procesas gali žlugti be išorinių garantijų.“ Spalį PKK pradėjo visų pajėgų išvedimą iš Turkijos teritorijos į šiaurės Iraką — susiklostė paradoksali situacija, kai nuginkluotos pajėgos grįžta į regioną, kurį vis dar kontroliuoja Turkijos kariuomenė.

Lietuva: Būtingės kelias, o ne Basros

Lietuva neturi tiesioginės priklausomybės nuo Irako naftos — ir tai šios krizės metu yra strateginis pranašumas. „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose — vienintelė naftos perdirbimo gamykla visose trijose Baltijos šalyse, turinti 205 000 bbl/d pajėgumą — importo šaltinius aiškiai diversifikavo po 2022 m.

Nafta atkeliauja jūra per Būtingės terminalą: apie 40 % iš Saudo Arabijos, apie 27 % iš Norvegijos, apie 24 % iš JAV, likusi dalis — iš kitų šaltinių. Nuo 2023 m. balandžio gamykla perdirba tik ne rusišką naftą. Irako nafta Lietuvos tiesiogiai nepasiekia, tačiau ji masiškai teka į Europą — Graikija importuoja daugiau nei 5,4 mlrd. USD per metus, o Italija ir Turkija gauna apie 200 000 bbl/d kiekviena.

Poveikis Lietuvai vyksta per tris netiesioginius kanalus: globalią naftos kainodarą, trąšų tiekimo grandines per Hormūzo sąsiaurį ir NATO misijos personalo saugą. Kiekvienas 10 USD/bbl pokytis gali reikšti maždaug 0,05–0,07 EUR/l skirtumą degalų kainoje.

„Achema“ ir 33 % pasaulio trąšų srautų per Hormūzą

AB „Achema“ Jonavoje — didžiausia azoto trąšų gamintoja Baltijos šalyse (apie 2 mln. tonų per metus) — yra netiesiogiai pažeidžiama Artimųjų Rytų krizės. Gamtinės dujos sudaro apie 70 % trąšų gamybos kaštų. Pats Irakas nėra reikšmingas trąšų eksportuotojas, tačiau per Hormūzo sąsiaurį keliauja 33 % pasaulinių trąšų: sieros tiekimas gali sumažėti 44 %, karbamido — 30 %. Pagrindiniai eksportuotojai — Kataras, Iranas ir Saudo Arabija — visi priklauso nuo šio sąsiaurio.

„Achema“ jau patyrė krizę: 2025 m. gegužę laikinai sustabdė amoniako gamybą dėl dujų kainų svyravimų. ES 2025 m. liepą įvedė 6,5 % + 40 EUR/t muitą rusiškoms ir baltarusiškoms trąšoms, o tai padeda Europos gamintojams. Europos Komisija 2024 m. patvirtino 122 mln. EUR Lietuvos valstybės dotaciją „Achemai“ žaliojo vandenilio infrastruktūrai.

Naujieji Irako galios centrai

Irako energetikos sektoriuje dominuoja Kinija: kinų bendrovės valdo apytikriai trečdalį šalies 145 mlrd. barelių atsargų ir išgauna apie du trečdalius visos naftos. Vien CNPC dalyvauja milžiniškuose laukuose, kurie sudaro esminę Irako eksporto dalį. Irakas nuo 2015 m. gavo daugiau nei 10 mlrd. USD BRI investicijų. 2019 m. „Nafta už atstatymą“ susitarimas numato Irako 100 000 bbl/d eksportą Kinijai mainais į infrastruktūrą.

Turkijos eksportas Irakui 2025 m. pasiekė 11,4 mlrd. USD. 2024 m. balandį Erdoganas lankėsi Bagdade pirmą kartą per daugiau nei 12 metų ir pasirašė 26 dvišalius susitarimus. Lapkritį sudaryta „Nafta už vandenį“ sutartis: Irako naftos eksporto pajamos finansuoja Turkijos vandens infrastruktūros investicijas Irake. Plėtros kelias — 1 200 km koridorius nuo Basros iki Turkijos sienos — turi potencialą konkuruoti su Sueco kanalu.